- rūstavimas
- rū́stavimas sm. (1) DŽ1, rūstãvimas (1) K; BBPam7,10, Q645, Sut, N, I, M → rūstauti 1: Tėvas sėdėjo, nekeisdamas veido išraiškos, iki Ignotas visą jo rūstavimą nuleido juokais rš. Mūsų pačių rū́stavimas yra daug mums žalingesnis J.Jabl. Pames apkalbas, sunešiojimus liežuvių, rūstavimą Pron. Nesinori to rūstãvimo Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.